Atidaroma naujame skirtuke

„Altamedica“ Senamiesčio klinikoje vyksta remontas.

Tapti pacientu

Onkologiniai susirgimai – vieni dažniausių ir pavojingiausių. Siekiant užtikrinti veiksmingą jų gydymą, labai svarbi ankstyva diagnostika. Tą galima padaryti atliekant vėžio žymenų ištyrimą iš kraujo mėginio. Priešvėžinė vyrų ištyrimo programa – išsamus tyrimų rinkinys, apimantis bendruosius, kasos ir prostatos vėžio žymenis, dažniausiai padidėjančius sergant onkologinėmis ligomis, todėl padedančius įvertinti kasos, prostatos ir kitų organų vėžio riziką.

Ši tyrimų programa atliekama diagnozei patikslinti ir gydymo eigai stebėti, bet ne profilaktikai. Tik PSA tyrimas gali būti atliekamas profilaktiškai.

  1. Alfa fetoproteinas (AFP) – baltymas, gaminamas virškinamajame trakte ir kepenyse. Šis rodiklis padidėja sergant nepiktybinėmis kepenų patologijomis, kepenų vėžiu ir esant metastazėms kepenyse. Be to, alfa fetoproteinas yra vienas svarbiausių rodiklių, padedančių nustatyti sėklidžių vėžį ir jį stebėti gydymo metu.
  2. CA 19-9 (kasos vėžio žymuo) – pagrindinis kasos vėžio žymuo, leidžiantis nustatyti ir stebėti ligos eigą bei vertinti gydymo efektyvumą. Šis tyrimas taip pat gali būti atliekamas kaip antrinis rodiklis skrandžio, storosios žarnos, tulžies pūslės vėžio ir metastazių kepenyse diagnostikai.
  3. CEA (karcinoembrioninis antigenas) – tyrimas, svarbus diagnozuojant piktybinius susirgimus. Karcinoembrioninio antigeno rodikliai gali padidėti kasos ir plaučių vėžio atveju arba nevėžinių ligų atveju – pasireiškus infekcijai, pneumonijai ar kepenų cirozei.
  4. Prostatos specifinis antigenas (PSA) – tai baltymas, kurį gamina prostata. Šis tyrimas leidžia aptikti vėžines ląsteles, įvertinti galimo susirgimo riziką ar gydymo veiksmingumą. Pakitusi PSA koncentracija gali signalizuoti tiek apie prostatos vėžį, tiek apie gerybines prostatos ligas, pvz., prostatitą ar gerybinę prostatos hiperplaziją. Dėl savo jautrumo PSA tyrimas naudojamas pirminei prostatos vėžio diagnostikai. Būtent šio rodiklio padidėjimas net 6 mėnesius anksčiau už kitus diagnostikos metodus rodo vėžinius pokyčius.
  5. Laisvas prostatos specifinis antigenas (FPSA) – tai prostatos specifinio antigeno forma, nesusijungusi su jokiu baltymu ir laisvai cirkuliuojanti kraujyje. Tyrimas atliekamas nustačius ribinę PSA koncentraciją. Šių dviejų tyrimų derinimas dar specifiškiau padeda diagnozuoti prostatos vėžį, suteikiant papildomos informacijos neaiškiais prostatos ligų atvejais. Kuo FPSA ir PSA santykis mažesnis, tuo didesnė piktybinės patologijos tikimybė.

Jums ar jūsų artimajam įtariama onkologinė patologija? Reikalinga išsami diagnostika. „Altamedica“ šeimos klinikose atliekama priešvėžinė vyrų ištyrimo programa, galinti padėti ankstyvoje stadijoje diagnozuoti kasos, prostatos ir kitų organų vėžį.

Kainos

Paslauga„Altamedica“ pacientamsNeprisi­rašiusiems
Priešvėžinė vyrų ištyrimo programaKraujo paėmimas nemokamas
50 €
60 €

Kainos orientacinės. Atnaujinta 2026-11-03.

Visas kainoraštis

Dažniausi klausimai

„Altamedica“ šeimos klinikose tyrimai atliekami greitai ir tiksliai, o jų rezultatus vertina ir interpretuoja kompetentingi gydytojai. Kilus klausimų dėl tyrimų rezultatų, taip pat galima pasikonsultuoti su skirtingų sričių specialistais, kurie padės sprendžiant įvairias sveikatos problemas.

Vertindami tyrimų rezultatus, specialistai remiasi indikatorių vertėmis – su jomis lyginami paciento rodikliai. Indikatorių vertės tai – paties paciento ankstesni tyrimų rezultatai arba populiacijos duomenys, kitaip dar vadinamai tyrimų normomis. Taip pat tyrimai interpretuojami, atsižvelgiant į paciento lytį, amžių ir kitus biologinius veiksnius. 

Kelių rodiklių reikšmės nuokrypiai yra patikimesni ir reikšmingesni nei vieno rodiklio, nes tiksliau patvirtina arba paneigia diagnozę. Todėl dažnai specialistai rekomenduoja arba skiria net kelis susijusius tyrimus, kad kuo tiksliau nustatytų diagnozę.

Jei tyrimo rezultatai – dviprasmiški, tyrimą būtina pakartoti. Siekiant tikslesnių rezultatų, prieš atliekant kraujo tyrimus svarbu specialiai jiems pasiruošti.

  • Prieš atliekant bendrąjį kraujo tyrimą, rekomenduojama nieko nevalgyti 3 val., prieš kitus bendrus kraujo tyrimus geriausia, kad pacientas būtų nevalgęs bent 8–12 val. Svarbu atminti, kad arbata, kava ar sultys – taip pat maistas, tad gerti galima tik vandenį.
  • Likus 1–2 dienoms iki tyrimo, patariama vengti riebaus maisto, nevartoti alkoholio. Jei prieš tyrimą numatoma šventė, geriau tyrimą atidėti.
  • Likus valandai, nerūkykite.
  • Priklausomai nuo paros meto, daugelio hormonų ir fermentų kiekis kraujyje gali svyruoti, todėl šiuos tyrimus geriau atlikti ryte, iki 10 val.
  • Prieš pat kraujo tyrimą nesportuokite, venkite streso.
  • Jeigu planuojate pradėti vartoti vaistus, tuomet verta pirmiau atlikti tyrimus arba palaukti, kol baigsite vartoti vaistus. Visgi, jei vartojate tam tikrus vaistus, įspėkite apie tai savo šeimos gydytoją arba slaugytoją.
  • Po ultragarsinių ir rentgenologinių tyrimų, masažo, fizioterapijos ar refleksoterapijos procedūrų nerekomenduojama atlikti kraujo tyrimų.
  • Menstruacijų ciklas gali turėti įtakos moterų hormoninių tyrimų rezultatams, todėl, planuojant atlikti lytinių hormonų tyrimus, verta paklausti savo gydytojo, kurią ciklo dieną geriausia juos atlikti.
  • Prieš streso hormonų tyrimą būtina nusiraminti, atsipalaiduoti, nekreipti dėmesio į pašalinius veiksnius, nes stresas didina tiriamųjų hormonų kiekį kraujyje.
  • Atliekant infekcijų tyrimus, būtina atsižvelgti į imuniteto būklę ir infekcijos stadiją. Geriausia šiuos tyrimus atlikti praėjus 2 savaitėms nuo ligos pradžios, kai antikūnų gamyba būna aktyviausia. Visgi, jei infekcijų tyrimų rezultatai priverčia abejoti, tikslinga po kelių dienų išsitirti pakartotinai.
Visi srities klausimai