Vargina neįprastas troškulys, dažnas šlapinimasis, dilgčiojimas galūnėse, o gal staiga netekote svorio?
Šie simptomai gali būti susiję su cukriniu diabetu. Kasmet nuo cukrinio diabeto ir jo komplikacijų
Lietuvoje miršta daugiau nei 3200 žmonių, o, remiantis PSO duomenimis, 2030 metais sergančiųjų cukriniu diabetu skaičius išaugs dvigubai. Ligos pobūdis priklauso nuo cukraus kiekio kontrolės – pavojingas tiek per mažas, tiek per didelis kiekis. Sergant cukriniu diabetu sutrikdoma bendra organizmo veikla: pažeidžiamos kraujagyslės ir nervų sistema, sutrinka atsparumas infekcijoms. Laiku nediagnozuotas cukrinis diabetas gali sukelti inkstų nepakankamumą, širdies ir kraujagyslių ligas, regėjimo sutrikimus ar net apakimą. Cukrinį diabetą galima diagnozuoti tik pasitelkus laboratorinius tyrimus. Gydytojų sudaryta cukrinio diabeto ištyrimo programa skirta ne tik sergantiesiems, bet ir norintiems profilaktiškai išsitirti. Tyrimų atsakymai suteiks naudingos informacijos ne tik apie kraujo cukrų (gliukozę), bet ir apie pagrindinį hormoną – insuliną. Šie tyrimai atliekami iš kraujo mėginio, todėl yra neskausmingi ir greiti.
Ištyrimo metu atliekami net 4 tyrimai:
- C-peptidas. Šis tyrimas padeda įvertinti kasos gebėjimą gaminti insuliną. Jei pacientas serga I tipo cukriniu diabetu, šis rodiklis sumažėja, jei II tipo – išlieka normalus arba padidėja.
- Glikozilintas hemoglobinas. Šis tyrimas parodo bendrą vidutinę glikemiją kelių mėnesių laikotarpyje, o tai itin svarbu vertinant cukrinio diabeto gydymo efektyvumą. Taip pat tyrimo rezultatai parodo komplikacijų atsiradimo riziką – padidėjusi HbA1c koncentracija kraujyje įspėja apie galimus širdies, nervų sistemos, inkstų ar akių sutrikimus. Be to, šis tyrimas gali būti atliekamas siekiant paneigti cukrinio diabeto diagnozę.
- Gliukozė plazmoje. Tai pagrindinis tyrimas cukrinio diabeto diagnostikai ir gydymo eigai stebėti. Šis tyrimas stabilesnis nei gliukozės serume, nes gliukozės rodikliai išlieka stabilūs parą laiko.
- Insulinas. Esminis tyrimas, kuriuo vertinamas kasos išskiriamas insulino kiekis. Jei insulino išskyrimas sutrinka, organizmas negali pasisavinti iš gliukozės gaunamos energijos.
Kas lemia cukrinį diabetą ir kada rekomenduojama atlikti tyrimus?
Cukrinio diabeto pradžią paskatina nepakankama insulino gamyba, sutrikus kasos veiklai. Tiesa, cukrinio diabeto simptomai atsiranda ne iš karto, pirmiausia padidėja gliukozės kiekis kraujyje, ir tik vėliau atsiranda kiti požymiai. Cukrinio diabeto tyrimų paketas – puikus prevencijos būdas, todėl rekomenduojamas visiems, kurie susiduria su cukriniam diabetui būdingais simptomais:
- nuolatiniu troškuliu
- staigiu svorio netekimu
- dažnu šlapinimusi
- susilpnėjusiu regėjimu
- energijos stoka
- odos, nagų ar gleivinės grybeliu
- juntamu dilgčiojimu galūnėse
- padidėjusiu prakaitavimu
- galvos skausmu
Kas turi didesnę riziką susirgti cukriniu diabetu?
Cukrinio diabeto rizikos grupei priklauso vyresni nei 45 metų pacientai, besiskundžiantys padidėjusiu kraujo spaudimu arba gliukozės netoleravimu. Tačiau net ir nepatenkantiems į šią grupę išlieka grėsmė susirgti, todėl itin svarbi prevencija.
Cukrinio diabeto priežastys:
- Genetiniai veiksniai. Polinkis sirgti yra paveldimas iš tėvų.
- Išoriniai veiksniai – nutukimas. Remiantis tyrimų duomenimis, didelį KMI turinčių pacientų rizika susirgti šia liga net 80 kartų didesnė.
- Išoriniai veiksniai – fizinis pasyvumas, rūkymas, mažas skaidulinių medžiagų vartojimas.
- Išoriniai veiksniai – nevisavertė motinos mityba nėštumo metu ar mažas naujagimio svoris. Būtent šie veiksniai lemia mažesnę beta ląstelių, kurios atsakingos už insulino gamybą, masę.
Cukrinio diabeto tyrimai – geriausia profilaktikos priemonė. Pasitikrinti dėl cukrinio diabeto pravartu, nes ši liga gali būti daugelio nemalonių simptomų priežastimi, o tinkamas gydymas padeda pacientams susigrąžinti gyvenimo kokybę.